VERTOS DĖMESIO NUORODOS:

1. American College of Emergency Physicians

2. European Society of Emergency Medicine

3. Populiariausias skubiosios medicinos blogas  

4. Academic Life in Emergency Medicine 

5. Skubios medicinos dievo Amal’io Mattu EKG pamokėlės  

6. Merilendo universiteto skubiosios medicinos perlai  

7. Free study guide for EM Board exam

8. Nerealiai geri principai, kaip standartizuotai vertinti plaučių tiesinės projekcijos rentgenogramą.

TEISINĖ INFORMACIJA TIEK PACIENTUI TIEK MEDIKUI:

Įstatymai, įsakymai, taisyklės… Tai tikrai ne pati įdomiausia sritis. Tačiau visgi laikytis jų privalome. Pabandykime peržvelgti, kas aktualu tiek pacientams, tiek medikams skubiojoje  (ir ne tik) medicinoje.

Jie privalo suteikti pirmąją pagalbą. Prieš patenkant į medikų rankas.  Kas jie tokie? Ar suteiks man reikiamą pagalbą?

Profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojai bei transporto priemonių vairuotojai, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalantys suteikti jiems pirmąją pagalbą:

1. Asmenys, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones.
2. Geležinkelio darbuotojai, valdantys traukinius ir aptarnaujantys keleivius juose.
3. Visų kategorijų laivų laivavedžiai ir įgulos nariai.
4. Orlaivių įgulos nariai, orlaivių palydovai.
5. Geležinkelio, oro ir vandens transporto, ryšių objektų, kelių priežiūros darbuotojai.
6. Švietimo sistemos įstaigų pedagoginiai darbuotojai.
7. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo saugos ir sveikatos tarnybų specialistai.
8. Teisėjai, prokurorai, antstoliai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
9. Kariai.
10. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai.
11. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
12. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos statutiniai valstybės tarnautojai.
13. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai.
14. Sporto įstaigų treneriai ir mokytojai.
15. Kazino vadovaujantys inspektoriai.
16. Paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai.
17. Bendrabučių, viešbučių darbuotojai, susiję su apgyvendinimu.
18. Baseinų, sveikatingumo centrų, soliariumų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų darbuotojai, teikiantys paslaugas klientams. Pirtininkai.
19. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus.
20. Gamyboje dirbantys elektrotechninius įrenginius prižiūrintys darbuotojai.

Šie asmenys turi mokėti:

1. Gaivinti.
2. Stabdyti kraujavimą, tvarstyti.
3. Imobilizuoti pažeistą sritį esant lūžimui ar išnirimui.
4. Nešti traumuotus, sužalotus asmenis.
5. Suteikti pirmąją pagalbą asmenims, patyrusiems elektros traumą, paveiktiems žaibo, ištiktiems saulės smūgio ar šilumos poveikio, sušalusiems, skendusiems, užspringusiems, netekusiems sąmonės, įkąstiems vabzdžio ar gyvūno.

Šaltinis:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2123)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=210918&p_query=&p_tr2=

O čia tai, ką privalo mokėti visi medikai. Ir nesvarbu kokiai specialybei priklausytume.

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencija teikiant pirmąją medicinos pagalbą

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai turi mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo arba ūminės pavojingos ligos gresia pavojus:

1. Įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą).
2. Atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.
3. Gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, skenduolius, pakaruoklius, ištiktus šoko, perkaitusius, ištiktus saulės smūgio ar elektros traumos, pavojingos gyvybei būklės dėl ūmių ligų, apsinuodijimų bei traumų atvejais.
4. Stabdyti kraujavimą, tvarstyti.
5. Malšinti skausmą.
6. Imobilizuoti pažeistą sritį.

Šaltinis:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V- 450 ,,Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių” (Žin., 2003, Nr. 79-3605);

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=216308&p_query=&p_tr2=

Susipažinkite – SPS. Darbo pobūdis ir galimybės. Gerbiami pacientai, nepervertinkite SPS “jėgų” – tai ne diagnostikos skyrius J

Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius (SPS) – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) padalinys, kuriame priimami pacientai, atvykę dėl būtinosios medicinos pagalbos, hospitalizacijos arba kitos pagalbos, kurią gali suteikti priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbantys specialistai pagal savo kompetenciją kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo metu.

Pagal teikiamas paslaugas SPS gali būti trijų (A, B, C) tipų:

A tipo – esantys slaugos ir palaikomojo gydymo, tuberkuliozės ir infekcinių ligų, medicininės reabilitacijos, odontologijos, psichiatrijos paslaugas teikiančiose stacionarinėse ASPĮ.

Personalas: visą parą dirba slaugytojas, prireikus per 1 val. atvyksta budintis gydytojas.

B tipo – esantys kitose, išskyrus tas, kuriose yra A tipo skyrius, antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose stacionarinėse ASPĮ.

Personalas: darbo dienos metu dirba medicinos gydytojas (t.y. bet kurios specialybės gydytojas rezidentas) arba šeimos gydytojas arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas (BPS); pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis dirba BPS, o prireikus gydytojo, šias paslaugas pagal savo kompetenciją teikia šiame skyriuje dirbantys gydytojai arba ligoninėje budintis gydytojas, kurio darbo vieta nustatoma priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Prireikus per 1 val. atvyksta reikalingų profesinių kvalifikacijų gydytojai.

C tipo – esantys tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose stacionarinėse ASPĮ.

Personalas: dirba medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas arba kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas. Prireikus per 1 valandą atvyksta reikalingų profesinių kvalifikacijų gydytojai.

Teikiamos paslaugos:

1.Visus pacientus, atvykusius į SPS, privalo apžiūrėti gydytojas, išskyrus planine tvarka hospitalizuojamus pacientus.

2. SPS dirba visą parą.
3. SPS būtinoji medicinos pagalba pacientams teikiama visą parą, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
4. SPS gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
5. Pacientai į SPS gali kreiptis be gydytojo siuntimo.
6. SPS turi būti nustatyta preliminari diagnozė, jei įmanoma – ir galutinė.
7. Jei įstaiga neteikia paslaugų, kurios būtinos pacientui, SPS gydytojas organizuoja paciento gabenimą į kitą ASPĮ, kur šios paslaugos teikiamos. Už paciento būklės ir transportabilumo įvertinimą atsako SPS gydytojas.
8. Jei yra stebėjimo padalinys, jame pacientai gali būti stebimi ir gydomi ne ilgiau kaip 24 val., vėliau hospitalizuojami, siunčiami į kitą ASPĮ arba išleidžiami gydytis ambulatoriškai.

Ką turime turėti SPS:

Ką galime atlikti:

A tipo SPS turi būti sąlygos atlikti gliukozės, hemoglobino, leukocitų ir eritrocitų kiekio kraujyje bei šlapimo tyrimus.

B tipo SPS visą parą turi būti atliekami šie tyrimai:

1. bendras kraujo (eritrocitų ir leukocitų kiekio, hemoglobino koncentracijos, leukograma, retikulocitų kiekio, trombocitų kiekio, hematokrito vertės, eritrocitų nusėdimo greičio);
2. šlapimo;
3. kraujo dujų ir pH;
4. elektrolitų (kalio, natrio) koncentracijos;
5. gliukozės koncentracijos;
6. šlapalo, kreatinino koncentracijos;
7. kepenų fermentų;
8. kasos fermentų;
9. bilirubino ir jo frakcijų koncentracijos;
10. troponino ir (ar) kreatinkinazės širdies izofermento aktyvumo (CK-MB);
11. krešumo rodiklių (protrombino laiko, DATL, fibrinogeno);
12. kraujo grupės pagal ABO ir Rh (D) sistemas;
13. C reaktyvaus baltymo;
14. smegenų skysčio tyrimas.
15. Visą parą turi būti galimybė atlikti elektrokardiografijos, radiologijos, endoskopijos ir echoskopijos tyrimus.

C tipo SPS turi būti sudarytos sąlygos visą parą atlikti visus prieš tai nurodytus tyrimus bei kokybinius šlapimo toksikologinius tyrimus. Prireikus gali būti atliekamos hemodializės, hemofiltracijos, hiperbarinės oksigenacijos procedūros.

Šaltinis:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo (Žin., 2010, Nr. 148-7636);

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389308&p_query=&p_tr2=2

Būtinoji, pirmoji, skubioji… Kaip atskirti? 

Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) teikiama skubioji medicinos pagalba.

Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones, iki bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis

Skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais.

Kokiais atvejais galiu kreiptis į SPS? Per kiek laiko sulauksiu pagalbos?

O gal visgi vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją?

Skubioji medicinos pagalba (SMP) – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų SMP masto lentelėje (žr. lentelę), gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.

SMP skirstoma į keturias kategorijas (žr. lentelę). SMP mastą nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga SMP ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijos pagalba.

SMP teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš kategorijų arba pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su ASPĮ administracijos atstovu.

Gimdyvei gimdymo metu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau ASPĮ turi suteikti gimdyvei reikalingą medicinos pagalbą.

Skausmas – viena iš indikacijų suteikti SMP. Todėl SPS gydytojai vertins Jūsų skausmą.

Skausmo intensyvumo vertinimas taikomas pacientams nuo 3 metų, pasirinktinai naudojant „veidukų“ ir/ar skaitmeninę, ir/ar žodinę skales.

Šaltiniai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 55-1915)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=230805&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=230805&p_rys_id=1

Jūs galite užtrukti SPS ir ilgiau… Kolegos, nepamirškime aktyviai stebėti pacientus, užtrunkančius ilgiau nei 4 val. 

Stebėjimo paslauga – tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) kompetenciją pacientams, atvykusiems į ASPĮ priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, atliekant reikiamus tyrimo ir (ar) gydymo veiksmus.

 Stebėjimo paslauga teikiama pacientui, jei:

1. po paciento apžiūros priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nėra galimybės tiksliai įvertinti jo sveikatos būklės;
2. gali kilti pavojus paciento sveikatai ar gyvybei, jei atlikus tyrimo ir (ar) gydymo veiksmus priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje jis iš karto būtų išleistas iš ASPĮ;
3. tyrimo ir (ar) gydymo veiksmus galima atlikti ne trumpesniu kaip 4 val. ir ne ilgesniu kaip 24 val. laikotarpiu;
4. suteikus būtinąją pagalbą neįmanoma užtikrinti saugaus paciento transportavimo.

Daugiau apie stebėjimo paslaugą:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1111 „Dėl stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 144-5511)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289869&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=289869&p_rys_id=1

Šiaip dėl įdomumo – visi turime ne tik teises, bet ir pareigas 🙂

Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sveikatinimo veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:

1) turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje;

2) gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas žaliavas, gaminius, prekes ir paslaugas;

3) gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

4) gauti informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą;

5) gauti įstatymų ir teisės aktų numatytą sveikatos priežiūrą;

6) nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus;

7) gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:

1) rūpintis savo sveikata;

2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata;

3) rūpintis savo tėvų sveikata;

4) nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių;

5) nekenkti aplinkai;

6) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

Šaltinis:

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437769

Besidomintiems – daugiau informacijos teisės aktų “džiunglėse” rasite čia:

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežūros veiklai tarnyba (VASPVT)

http://www.vaspvt.gov.lt/node/338