Šiame straipnyje pakalbėsime apie labai dažnai skubios pagalbos skyriuose sutinkamą reiškinį – hipokalemiją. Hipokalemija vienas iš dažniausių elektrolitų sutrikimų. Tačiau labai dažnai jis randamas atsitiktinai, kuomet žmogus ( pacientas) net nesiskundžia ar nenurodo simptomų susijusių su hipokalemijos pasireiškimu. Tuomet ir iškyla klausimas kaip greitai mes turime koreguoti šį elektrolitų disbalansą, kada mes galime paskirti peroralinius preparatus, kada būtina skirti infuzoterapiją. Tokie klausimai iškyla, kadangi kalio koregavimas infuzoterapija yra lėtas procesas, vadinasi pacientas ilgiau užtruks skubios pagalbos skyriuje, bus naudojami skyriaus resursai. Tačiau ar visais atvejais tikrai reikia hipokalemiją koreguoti čia ir dabar?

Normalus kalio kiekis kraujyje yra 3,5-5,0mmol/l ( kai kurių šaltinių duomenimis 3,5-5,3mmol/l).  Kalis yra intraląstelinis elektrolitas iki 90% viso organizmo kalio yra ląstelėse( 100-150mmol/l, viso 3500mmol). Daugiau nei 20% pacientų nustatoma hipokalemija ( <3.5mmol/l) ir daugiau nei 40% pacientų, kurie vartoja tiazidinius diuretikus .  Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia, kai kalio koncentracija kraujyje sumažėje <2,5mmol/l, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau, ypač pacientams sergantiems širdies ligomis, tokiomis kaip išeminė širdies liga, širdies funkcijos nepakankamumas, kairiojo skilvelio hipertrofija, persirgtas miokardo infkarktas, nesenai atlikta širdies operacija, vartojantiems antiaritminius vaistus, digoksiną, esant padidėjusiai rizikai ritmo sutrikimams, ar esant staigiam kalio netekimui (viduriavimui, vėmimui).

Hipokalemiją sukelia:

• Nepakankamas kalio kiekis maiste ( anoreksija, bulimia, prasta mityba),
• Praradimas iš virškinamojo trakto ( vėmimas, viduriavimas, ileostoma, malabsorbcija),
• Inkstų kilmės netekimas ( diuretikai, dializės),
• Hipomagnezemija,  ūmi leukemija,
• endokrininiai sutrikimai ( Kušingo sindromas, pirminis, antrinis aldosteronizmas),
• vaistai ( kilpiniai diuretikai, pvz furozemidas, tiazidiniai diuretikai, antiparkinsoniniai (levodopa), mineralkortikoidai, nuolatinis laisvinamųjų vartojimas ir kt).

 Hipokalemijos simptomai :

• Kardiovaskulinė sistema: bradikardija, tachikardija, aritmijos, hipertenzija, hipotenzija, širdies sustojimas
• EKG pakitimai : U banga, T dantelio suplokštėjimas, ST segmento depresija, QT tarpo prailgėjimas.
• Respiratorinė sistema: kvėpavimo funkcijos sutrikimas, distresas, sustojimas, hipoventiliacija.
• Skeleto ir raumenų sistema: mėšlungis, tetanija, spazmai, sumažėjusi raumenų jėga, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai, parestezijos, paralyžiai.
• Bendriniai simptomai: periferinė edema, letargija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ,obstipacija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas.

Hipokalemija laikoma kai kalio kiekis kraujyje yra žemiau 3,5 mmol/l, išskyrus pacientus sergančius širdies ligomis ( išemine širdies liga, persirgtas miokardo infkartas, širdies funkcinis nepakankamumas, vartojantys digoksiną,  antiaritminius medikamentus, esant didelei rizikai ritmo sutrikimams), jiems hipokalemija laikoma kai kalis kraujyje yra žemiau 4,0mmol/l. Hipokalemija skirstoma pagal sunkumo laipsnius:

• Lengvo sunkumo – 3,5-3,0 mmol / l  ( 4,0-3,5mmol/l širdies ligomis sergantiems pacientams)
• Vidutinio sunkumo – 3,0-2,5 mmol / l
• Didelio sunkumo – <2,5 mmol / l

Atsitiktinai kraujo tyrimuose radus hipokalemiją, rekomenduojama atlikti EKG, dėl galimų širdies ritmo sutrikimų, ST segmeno depresijos, T bangos suplokštėjimo, prailgėjęs QT tarpas. Didžiausią aritmijų tikimybę turi pagyvenę pacientai (>65m), pacientai su organine širdies liga, pacientai vartojantys digoksiną ar antiaritminius medikamentus ⁽¹⁾.

Esant lengvai hipokalemijai, nesant hipokalemijos simptomų, rekomenduojama paskirti vienkartinai KCl tablečių (750mg) 1-2 tabletes, arba geriamo KCl tirpalo 1,5-3gr išgerti vienkartinai. Po 24val. pacientą nukreipti pas bendrosios praktikos gydytoją, pakartotiniam kalio tyrimui, bei tolimesniai hipokalemijos korekcijai.

Esant vidutinei ir didelio laipsnio hipokalemijai, nesant hipokalemijos simptomų rekomenduojama kalio korekcija intraveniškai. Paskirti 500ml izotoninio natrio chlorido tirpalo su 1,5g KCl, arba 1000ml su 3gr KCl, lašinimo greitis 1,5grKCl/val ( t.y. 500ml su 1,5gr KCl galima sulašinti per 1val). Taip pat prieš korekciją atlikti elektrokardiogramą.

Esant simptominei hipokalemijai rekomenduoama kalio korekcija intraveniškai. Būtina stebėti kardiogramą prieš gydymą, bei gydymo eigoje. Korekcijai skirti infuzoterapijas 1000ml su 3gr KCl, lašinimo greitis iki 3grKCl/val ( t.y., 1000ml per 1valandą), į bet kurią periferinę veną,  arba 100ml su 3grKCl lašinama į centrinę veną , infuzoterapijos greitis 3grKCl/val ( t.y. 100ml su 3grKCl į centrinę veną sulašinti per 1 valandą.).  Koregavus kalio korekciją iki >3mmol/l, bei regresavus hipokalemijos simptomams infuzoterapijos greičiai mažinami, kaip gydant vidutinio/didelio laipsnio asipmtominę hipokalemiją.

Išsamesnę informaciją rasite paspaudę čia.

Skubiosios medicinos gyd. rez. Simona Sabulytė

1. Cohn JN, Kowey PR, Whelton PK, Prisant LM. New guidelines for potassium replacement in clinical practice: a contemporary review by the National Council on Potassium in Clinical Practice. Arch Intern Med 2000; 160:2429.
2. Wahr JA, Parks R, Boisvert D, et al. Preoperative serum potassium levels and perioperative outcomes in cardiac surgery patients. Multicenter Study of Perioperative Ischemia Research Group. JAMA 1999; 281:2203.
3. Shapiro W, Taubert K. Letter: Hypokalaemia and digoxin-induced arrhythmias. Lancet 1975; 2:604.
4. Keith, NM, Osterberg, AE, Burchell, HB. Some effects of potassium salts in man. Ann Intern Med 1942; 16:879.
5. Nicolis GL, Kahn T, Sanchez A, Gabrilove JL. Glucose-induced hyperkalemia in diabetic subjects. Arch Intern Med 1981; 141:49.
6. Hamill RJ, Robinson LM, Wexler HR, Moote C. Efficacy and safety of potassium infusion therapy in hypokalemic critically ill patients. Crit Care Med 1991; 19:694.
7. Pullen H, Doig A, Lambie AT. Intensive intravenous potassium replacement therapy. Lancet 1967; 2:809.
8. Kruse JA, Carlson RW. Rapid correction of hypokalemia using concentrated intravenous potassium chloride infusions. Arch Intern Med 1990; 150:613.
9. KUNIN AS, SURAWICZ B, SIMS EA. Decrease in serum potassium concentrations and appearance of cardiac arrhythmias during infusion of potassium with glucose in potassium-depleted patients. N Engl J Med 1962; 266:228.
10. Mount, DB, Zandi-Nejad, K.. Disorders of Potassium Balance. In: Brenner and Rector’s The Kidney, Brenner BM (Ed), W.B Saunders Co., Philadelphia 2008. p.547.
11. Rose, BD, Post, TW. Hypokalemia. In: Clinical physiology of acid-base and electrolyte disorders, 5th ed, Rose, BD, Post, TW (Eds), McGraw-Hill, 2001. p.836
12. Gennari FJ. Hypokalemia. N Engl J Med 1998; 339:451.
13. Mujais, SK, Katz, AL. Potassium deficiency. In: The Kidney: Physiology and Pathophysiology, Seldin DW, Giebisch G (Eds), Lippincott Williams & Wilkins, 2000. p.1615.
14. Cohn JN, Kowey PR, Whelton PK, Prisant LM. New guidelines for potassium replacement in clinical practice: a contemporary review by the National Council on Potassium in Clinical Practice. Arch Intern Med 2000; 160:2429.
15. Gennari  FJ Hypokalemia. N Engl J Med. 1998;339451- 458