Tai viena dažniausių apsilankymo SPS priežasčių. Maždaug 85% atvejų apatinės nugaros skausmas yra nespecifinis (t.y. tarpslankstelinių sąnarių, raiščių, diskų ir kitų stuburo struktūrinių dalių lėtinių degeneracinių ligų paūmėjimas), kuris praeina per 4-6 savaites taikant adekvatų simptominį gydymą. Vis dėlto, į pacientus, kurie dėl šios priežasties atvyksta į SPS, kreiptinas akylesnis dėmesys. Po skausmo kauke gali slėptis ir ligos, kurių nederėtų praleisti.

Pasiklausykite kokias mintis išsako šiuo klausimu doc. gyd. neurologas Kęstutis Petrikonis, kurį kalbina SM gyd. rez. Martynas Gedminas.

Skausmo lokalizacija.

Jeigu parodyta (ar nupiešta tam skirtoje formoje) pagrindinė skausmo vieta nesisieja su stuburu ar neatitinka

dermatomo (pvz. skausmas lateralinėje nugaros ar šlaunies dalyje, pilve ir kt.), mažai tikėtina stuburinė

skausmo kilmė.

Skausmo pobūdis.

Reikėtų nustatyti, ar klinikio ištyrimo metu dominuoja sensorinis, ar emocinis skausmo apibūdinimas.

Svarbu, kada skausmas stipriausias – judesių ar ramybės metu. Sensorinio pobūdžio ir ramybės skausmas

padeda įtarti rimtesnę patologiją.

Raudonos vėlevėlės

(diagnozės, reikalaujančios diferencinės diagnostikos tiriant pacientą su apatinės nugaros dalies skausmu)

Anamnestiniai duomenys padedantys diferencinėje diagnostikoje.

• Aplinkinių raumenų spazmas – apsauginis refleksas, kuris nėra specifiškas skausmo priežasčiai nustatyti.
• Klinikinis ištyrimas – svarbus tiek diagnostine, tiek ir terapine prasme.
• Diferencijuojant tarp Cauda Equina sindromo, būtinas tikslingas paciento apklausimas ir nuodugnus ištyrimas. Šis sutrikimas yra indikacija skubiam neurochirurginiam gydymui.
• Pacientai su parestezija/hipestezija be motorikos sutrikimų, gali būti gydomi ambulatoriškai, rekomenduojant planinę specialisto konsultaciją.
• Eritrocitų nusėdimo greitis tikslesnis nei CRB diferencijuojant tarp specifinių nugaros skausmo priežasčių.

Analgezinio gydymo tikslas – skausmo sumažinimas bent 2 balais pagal skaitmeninę analoginę skalę.

Ambulatoriniam gydymui labai svarbu rekomenduoti analgetikus vidutinėmis-maksimaliomis terapinėmis dozėmis (dozė koreguojama esant atitinkamiems rizikos veiksniams, inkstų ar kepenų nepakankamumui):

• Ibuprofenas iki 1800-2400mg/d (600-800mg kas 6-8val);
• Deksketoprofenas iki 75-100mg/d;
• Paracetamolis/kodeinas/kofeinas 500/8/30mg iki 8 tab. paskirstytų per dieną;
• Diklofenakas iki 150mg/d intramuskuliariai; iki 250mg/d greito atsipalaidavimo tabletėmis (100mg iškart, ir po 50mg kas 8val);
• Ketorolakas (burnoje disperguojančios tabletės) iki 40mg/d (neilgiau 7d.);
• Meloksikamas iki 15mg/d ir kt.
• Emocinio skausmo komponento, nerimo mazinimui ar vyraujančiam raumenų spazmui – diazepamas iki 10-20mg.

Indikacijos stacionariniam gydymui ar paciento siuntimui į aukštesnio lygio gydymo įstaigą:

• Nenumalšinamas skausmas;
• Raudonos vėlevėlės diagnozė.

SPS gydytojo tikslai gydant pacientą su apatinės nugaros srities skausmu:

• Atmesti gyvybei pavojingas ligas (raudonas vėliavėles);
• Neapkrauti paciento ir savęs papildomais tyrimais, jeigu tam nėra indikacijų;
• Suteikti adekvatų nuskausminimą ir rekomendacijas ambulatoriniam gydymui;
• Nepaversti žmogaus ligoniu („Judėk tiek, kad nesukeltum stipresnio skausmo“) – su sąlyga, kad atmestos raudonos vėliavelės.

SM gyd. rez. Martynas Gedminas