Žiema. Jūs su draugu užkietėję žvejai. Susiruošėte į poledinę žūklę. Susikrovėte reikmenis, masalus ir pirmyn ant užšalusio ežero. Atvykus į vietą draugas pastebėjo, kad pamiršo pirštines, nepralaidžias drėgmei bei vėjui. Į tai nekreipiate dėmesio, juk ne kartą žvejojote žvarbiu oru. Gręžiant eketę draugo pirštinės sušlapo, bet to taip pat nesureikšminote. Esate vidury ežero, vėjas žvarbus, lauke -10C. Tik įmerkus meškeres – žuvis kimba viena po kitos. Valandos bėgyje jūsų draugas užsimena, kad dešinės rankos plaštaka ir pirštai, kuriais laikė meškerę, pradėjo tirpti, dilgčioti, deginti. Numaunate pirštinę ir matote, kad ji paraudusi, kiek patinusi, vietomis matosi iškilusios skaidraus turinio pūslelės. Čiuopiant skausminga. Iki paliktų automobilių 30 min. kelio, o iki artimiausios ligoninės 50 km. Ką jūs darote?

Statistika Lietuvoje, kuomet yra užfiksuoti nušalimo atvejai, yra 11,1 atvejo 100 000 gyventojų per metus. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos arba ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant, spaudžiant rankose, dėl ko sutrinka kraujotaka. Nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas. Nušalimai dažnesni 30-49 amžiaus grupėje, dažniau atsitinka vyrams (10:1).

Galima teigti, kad pagrindinė priežastis kodėl žmonės nušąla yra jų pačių neapdairumas arba nežinojimas. Pirmiausia reikėtų tinkamai įvertinti faktinę oro temperatūrą (jei oro temperatūra yra -2°C, bet yra drėgna ir pučia stiprus vėjas, jaučiama temperatūra yra daug žemesnė), dėvėti tinkamą ir svarbiausiai sausą aprangą, mūvėti ne per mažus batus ar jų per stipriai nesuvarstyti, nevartoti alkoholio ir palikti kuo mažiau atvirų kūno vietų.

Žinoma, kartais išvengti nušalimo gali ir nepavykti. Kaip ir pradžioje pateiktoje situacijoje. Ką reikia daryti?

1. Pašalinti aksesuarus nuo nušalusios vietos: žiedai, apyrankės, laikrodžiai… Tai būtina, nes jie papildomai trikdo kraujotaką ir didina amputacijos galimybę.
2. Apsaugoti galūne nuo tolimesnio šalčio poveikio. Saugoti nuo drėgmės, netrinti;
3. Jei žinote, kad iki ligoninės nuvykti truksite iki 2val., turėsite galimybę apsaugoti nuo tolimesnio šalčio poveikio, kuo greičiau nušalusią galūnę šildyti vandenyje 37 – 39 °C ~30min.(jei tokiam atšildymui nėra sąlygų, reikia apsaugoti nuo tolimesnio šalčio poveikio ir šildyti pasyviai – tiesiog apsaugant galūnę šiltais rūbais nuo vėjo ir šalčio bei drėgmės)*;
4. Rekomenduojama išgerti 600 – 800 mg ibuprofeno (nesteroidinio vaisto nuo uždegimo – prieinamo betkurioje vaistinėje);
5. Atšildžius nušąlusią vietą patepti alijošiaus tepalu ir tik tada aptvarstyti.
6. Belieka pakelti nušalusią vietą ir gerti šiltus skysčius;
7. Stengtis nepažeisti nušąlusios vietos transportuojant.

*neturint termometro, vandenį reiktų šildyti tiek, kad sveiką ranką galima būtų išlaikyt jame bent 30 sekudžių. Kadangi nušalusią ranką reikėtų šildyti apie 30 min., vanduo turėtų buti nuolatos šildomas, kad išlaikyti 37 – 39°C temperatūrą. Tačiau čia reikia būti atsargiems ir nuolat stebėti vandens temperatūrą. Naudojant pasyvų šildymą, reikia leisti nušalusiai vietai atšilti pačiai. Laikyti sausai ir šiltai.

Griežtai draudžiama naudoti papildomų šilumos šaltinių kaip ugnis, šildytuvas,…

Jei nepavyko apsisaugoti ir nušalote… Atlikite ir vadovaukitės aukščiau išvardintais septyniais punktais. Tokiu būdų jūs sumažinsite galūnės netekimo tikimybę !!!

Skubios med. gyd. rez. Marius Ellikas

Paramedikas Tomas Pašakinskas

Šaltiniai:

1. Wilderness Medical Society Practice Guidelines for the Prevention and Treatment of Frostbite

2. http://www.rvul.lt/documents/nusalimai.pdf